Posts by Category : Naujienos

Tuskulėnų dvaro rūmuose „Projektas – HOMO SOVIETICUS“

2021 m. rugsėjo 22 d. Tuskulėnų dvaro rūmuose (Žirmūnų g. 1F, Vilnius) lankytojams duris artveria naujas muziejus „Projektas – HOMO SOVIETICUS“. Ekspozicijos tikslas – atskleisti sovietinio totalitarinio režimo pastangas ir priemones kurti naują socialinę, kultūrinę ir politinę aplinką bei tariamai pažangų sovietinį pilietį.

„Tai bandymas suprasti Sovietų Sąjungoje ir sovietinėje Lietuvoje gyvenusį žmogų, teoriniame diskurse dar vadinamą homo sovieticus, ir kartu parodyti, kokiomis sąlygomis jis gyveno ir koks jis buvo. Per daiktus, tekstus, atsiminimų fragmentus ir kitus tą pasaulį atspindinčius eksponatus rodoma to laikmečio dvasia ir bendros sovietinės epochos ypatybės,“ – pristatydama muziejų sako jo vadovė Dovilė Lauraitienė.

Ekspoziciją sudaro penkios, atskirose salėse rodomos temos: kultūros, moralės ir vertybių kaitos, religijos, tapatybės transformacijos ir kasdienybės. Taip pat įrengta atskira erdvė – simbolinė „Prisiminimų alėja“, kurioje demonstruojami konkrečių asmenybių, gyvenusių sovietų laikais, ar ideologizuotų apibendrintų tipažų portretai ir pri(si)statymai.

Siekiant pabrėžti oficialios propagandos atotrūkį nuo kasdienių patirčių ir tylųjį pasipriešinimą skleidžiamai ideologijai visa ekspozicija pateikiama trimis lygmenimis:
– viršutinėje ekranų ir eksponatų dalyje – tai, kas buvo matoma viešai, oficialiai skelbiama ir propaguojama;
– per vidurį – tai, kokia buvo žmonių kasdienybė, kas buvo laikoma „normaliu“ dalyku;
– apačioje – sovietinio „normalumo“ nukrypimai: nuo nusikalstamumo iki nepasidavimo ar priešinimosi sistemai.

„Tokį eksponavimą laikome unikaliu koncepciniu sprendiniu,“ – sako dr. Arūnas Bubnys, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius. Pasak Centro vadovo, toks padalijimas vis dėlto yra sąlygiškas – gyvenime viskas buvo labiau susipynę, tad ekspozicija turėtų paskatinti diskutuoti, vertinti – kiekvienam lankytojui atrasti apmąstytą individualų santykį su sovietmečio praeitimi.

Kiekvienoje salėje yra numatyta ir interaktyvi erdvė (terminalai), kur lankytojai galės peržiūrėti skirtingas veiklas: sovietinės propagandos ir melo demaskavimo vaizdo siužetus, nuotraukų galeriją, viktoriną ir sovietiniu laikmečiu naudoto žodyno paaiškinimą.

Žaidimus mėgstantiems lankytojams prie atskiro kompiuterio galima išmėginti savo atvaizdą perkelti į sovietinius plakatus ar kronikas arba atsidurti baudžiamuose režimo gniaužtuose, pasidaryti šias nuotraukas ir atsisiųsti jas prisiminimui apie apsilankymą muziejuje. Pavieniams lankytojams yra parengtas išmanusis gidas, kuriuo naudojantis bus galima eksponatų aprašus išklausyti, taip pat išgirsti su jais susijusių ano laikmečio anekdotų ar teatralizuotų pasakojimų.

Atidaromame muziejuje rasite per 200 eksponatų, kuriuos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro prašymu pateikė muziejai, bibliotekos, archyvai ir privatūs asmenys. Ekspozicija „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ nėra baigtinė, ji bus vystoma, atsižvelgiant į visuomenės reakcijas, istorinius tyrimus.

Naujo muziejaus „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ istorinės dalies koncepcijos autoriai: dr. Rasa Čepaitienė (Lietuvos istorijos institutas), dr. Valdemaras Klumbys (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras), Margarita Matulytė (Nacionalinė dailės galerija), dr. Zita Pikelytė (Panevėžio kraštotyros muziejus), Virginija Rudienė (Lietuvos nacionalinis muziejus), dr. Arūnas Streikus (Vilniaus universitetas).

Ekspozicijos dizaino ir techninio projekto autorius – Darius Baliukevičius.

Maloniai kviečiame apsilankyti!

 

Darbo laikas

Ekspozicijos „Projektas-homo sovieticus“ lankymo laikas
(Dvaro rūmai, Žirmūnų g. 1F):
Pirmadienis –
Antradienis –
Trečiadienis 10–18 val.
Ketvirtadienis 10–18 val.
Penktadienis 10–18 val.
Šeštadienis 10–18 val.
Sekmadienis 10–17 val.

 

Informacija apie bilietus

Bilietas suaugusiems – €6.00 *.
Moksleiviams, studentams ir pensininkams – €3.00 *.

* Bilietas suteikia galimybę tą pačią dieną lankytis Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje (Aukų g. 2A).

 

Muziejus „Projektas – HOMO SOVIETICUS“

Užsakovas ir istorinės ekspozicijos dalies autorius
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Ekspozicijos dizainas, techninio ir darbo projektų autorius
Darius Baliukevičius

Ekspozicijos darbo projektą parengė
UAB „FORTEco“

Ekspoziciją įrengė
UAB „Amvesta“, UAB „MultimediaMark“, UAB „Salgesta“, UAB „Vilniaus kompiuterių servisas“

 
Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas, Žirmūnai Apsilankykite tinklalapyje ir sužinosite daugiau aktualios informacijos. TUSKULĖNŲ RIMTIES PARKO MEMORIALINIS KOMPLEKSAS .

Su Šv. Velykom!

Lai prisikėlimo dvasia dovanoja visiems didelę viltį, ramybę ir džiaugsmą.

Žirmūnų seniūnija

KOVO 11-oji – LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO DIENA

Sveikiname su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena!
 
Popiežius Jonas Paulius II yra pasakęs: „Lietuviai, neišbarstykite savo tėvų palikimo. Gyvenime statykite ne sienas, o tiltus“. Mes esame visi skirtingi, visi kitaip matome tuos pačius dalykus, tad sienas statyti labai paprasta. Valstybės gimtadienio proga norisi palinkėti sugyvenimo, tiltų statymo, girdėti kitus žmones, priimti artimą ne kaip pavojų, o kaip turtą.

 

Žirmūnų seniūnija

Juozo Lukšos-Daumanto vardas suteiktas skverui Žirmūnuose

Kovo 11-os proga turim labai gerų žinių. Vilniaus miesto savivaldybės taryba Juozo Lukšos-Daumanto vardą suteikė skverui esančiam Žirmūnuose – tarp Apkasų, Minties ir Tuskulėnų gatvių. Būtent šalia šios vietos, tuomet Žygio g. 85A, nedideliame mediniame name, veikė partizanų štabas, kuriame dažnai lankydavosi vienas garsiausių kovos su okupantais už nepriklausomos Lietuvos atstatymą 1941–1951 metais dalyvių, – Juozas Lukša-Daumantas.

Gerai, kad ne tik pavadinimas suteiktas, bet bus pasirūpinta skvero sutvarkymu, tam bus paskelbtas konkursas. Būtų nuostabu, jei rudenį Juozo Lukšos-Daumanto 100-ąjį jubiliejų galėtumėm švęsti sutvarkytame skvere.

Su švente visus!

Žirmūnų seniūnija

VASARIO 16–oji – LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENA

„Laisvė – tai yra kažkas daugiau, ko net Dievas negali uždrausti žmogui, laisvė bei nepriklausomybė yra niekuo nepakeičiama vertybė, ji aukštesnė už gerovę“.

Mūsų istorija turtinga svarbiomis, pasididžiavimo vertomis ir minėtinomis datomis, tačiau dalis jų yra ne šiaip sau garsios, bet atraminės, pamatinės. Būtent tokia yra Vasario 16-oji – diena, labai reikšminga kiekvienam lietuviui, žinančiam ir gerbiančiam savo šalies praeitį. Ir 1918 metų, ir 1949 metų vasario 16-oji buvo lemtingos mūsų dabarčiai ir ateičiai.

Vasario 16-oji (Valstybės atkūrimo diena) – nacionalinė Lietuvos šventė, skirta 1918-aisiais Lietuvos Tarybos signatarų pasirašytam Lietuvos nepriklausomybės aktui paminėti.

Lietuvos nepriklausomybės aktas – Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad Lietuva atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę, su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis.

Lietuvos Taryba skelbia Nepriklausomybę

Dokumentas pasirašytas Vilniuje, Pilies g. 26, po to kai dr. Jonas Basanavičius rado kompromisą tarp dešinesnių ir socialdemokratinių pažiūrų politikų. Vasario 16-osios akto tekstą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, o pasirašė 20 tarybos narių.

Nepriklausomybės Akto Signatarai

1918 m. vasario 16-osios aktas tapo pagrindu, kuris vienijo žmones, kovojusius už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. Dėl to ši data sovietų okupacinei valdžiai tapo pačia pavojingiausia ir daugiausia problemų keliančia. Vasario 16-ąją pasirašytą nepriklausomybės aktą Rusija pripažino, 1920 m. liepos 12 d. pasirašydama su atkurta Lietuva Taikos sutartį. Deja, taika truko tik iki 1940 metų.

„Saulės džiaugsmas“, apjuosta Kalėdų vainiku, suspindo švytinčiomis girliandomis

Žirmūnų simbolis – K. Kisieliaus skulptūra „Saulės džiaugsmas“ apjuosta Kalėdų vainiku, šeštadienio vakarą suspindo švytinčiomis girliandomis.

Šalia esanti autobusų stotelė „Žirmūnai“ pavirto į Kalėdų laukimo stotelę ir joje jau apsigyveno nykštukai.
Kadangi dėl COVID-19 pandemijos neorganizuojami Kalėdiniai renginiai, todėl prašome saugoti vieniems kitus, nesibūriuoti, laikytis karantino taisyklių.

Tikrasis grožis matomas ir iš toli – palaikykime rimtį, stiprinkime dvasią ir kupini vilties laukime gražiausios metų šventės.

Žirmūnų seniūnija

Nuo Žolinės šuoliais diena trumpėja

Lauko gėlių puokštė

Išsaugokim savo atminty trapų vasaros prisiminimą, nenušienautų pievų žydėjimą ir besikartojantį Amžinojo rato simbolį Žolinių vainiką.

Ona Suncovienė
Žirmūnų seniūnė

Šventiniai sveikinimai Jonėms ir Jonams

Švenčių proga, nuoširdžiausiai sveikiname visus!
Jones ir Jonus, nepriklausomai, gyvenančius ar tik apsilankančius mūsų Žirmūnuose. Šiemet Joninių vainikus plukdysime nuo skirtingų upių krantų ir nedegsime bendro laužo prie Neries. Liūdėti neverta, šiųmetė Vasara dar tik įsibėgėja, ‘koronos’ praeis, kaip ir atėjusios.

Taigi, linkime išlaikyti šventines nuotaikas, kartu su artimaisiais ir mylimais žmonėmis surasti ‘Paparčio žiedą’, tuo pačiu prisimenant praėjusių metų Joninių akimirkas, praleistas prie Neries, Vilniuje.

Viliuosi, kad visi susirinksime sveiki ir gyvi kitąmet, nors ir apgailestaujame dėl negalėjimo pasibūti kartu.
 

 

Seniūnė
Ona Suncovienė

Atvirų durų dienos, minint Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienas

2020 m. birželio 14–15 d., minint Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienas, Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse – atvirų durų dienos.

Maloniai kviečiame apsilankyti!

Daugiau informacijos suteikia Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Vyriausioji muziejininkė Beata Stanevičienė

Žirmūnų g. 1F, LT-09239 Vilnius
Tel. (8 5) 275 1223
renginiai.tuskulenai@genocid.lt

 
LGGRTC, Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas, Žirmūnai Apsilankykite tinklalapyje ir sužinosite daugiau aktualios informacijos. LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRAS .

Teresės Blažiūnienės paroda „Labanoro gelės“

2009 m. gruodžio 21 d. sudegė medinė Labanoro bažnyčia. Jei ne šis gaisras – senoji bažnyčia jau būtų šventusi 200 metų jubiliejų ir būtų išlikusios visos bažnyčioje buvusios kilnojamojo kultūros paveldo vertybės, tačiau…

Geros valios žmonės padėjo sutvarkyti gaisravietę. Sijojo pelenus, rinko viską: išsilydžiusius votus, liturginių indų ir rūbų likučius, įvairaus dydžio kaltinius vinis.

Ugnies paženklintas liturgines vertybes kunigas Jurgis Kazlauskas patikėjo menininkei-restauratorei Teresei Blažiūnienei, kur jos lydimos didelės pagarbos, meilės ir atsakomybės virto į sakralinio meno kompozicijas.

Koliažo principu sukomponuoti liturginių arnotų bei stulų likučiai pavirto į nedidelio formato paveikslus. „Labanoro gėlės“ – tai ryšys tarp praeities ir dabarties. Asociacijos su kunigų vilkėjusių liturginius rūbus pasakytais šventais žodžiais, gaisro neviltimi ir tikinčiųjų skausmu persipina su kūrybine mintimi, kaip įmanoma visa tai tinkamai išsaugoti ir pateikti.

Kvietimas aplankyti T. Blažiūnienės parodą

Parodą remia Lietuvos kultūros taryba.

Žirmūnų seniūnija


Naudojami slapukai. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su jų įrašymų jūsų įrenginyje. Daugiau »

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close