Daugiabučių namų renovacija

„Atnaujinkime būstą, atnaujinkime miestą“

Vilniaus miesto savivaldybės programa „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą“ yra finansinės paramos programa sostinės daugiabučių namų gyventojams, modernizuojantiems savo gyvenamuosius namus.

Daugiabučių namų savininkų bendrijoms, kurios dalyvauja programoje, Savivaldybė kompensuoja namo energinio audito, investicijų projekto bei techninio projekto rengimo išlaidas, taip pat apmoka iki 15 proc. investicijų projekte numatytų atnaujinimo darbų vertės.

Programoje „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą“ dalyvaujančios bendrijos gauna ir valstybės paramą. Energiją taupančių priemonių įdiegimą valstybė remia iki 50 proc. Valstybės parama teikiama įvertinus Savivaldybės suteiktą paramą. Mažas pajamas gaunančioms šeimoms valstybė numato kompensuoti iki 100 proc. pradinės įmokos, kredito draudimo mokestį, tenkantį kreditą ir palūkanas arba jų dalį.

Dokumentų rinkinius, kuriuos reikia pateikti, norint dalyvauti programoje „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą“, galite atsisiųsti iš interneto svetainės (žr. Paraiškos pateikimo tvarka) arba gauti programos būstinėje, adresu V.Kudirkos g. 14, Vilnius.

Dėl išsamesnės informacijos ir konsultacijų kreipkitės el. paštu: bustas@chc.lt

KVIEČIAME VILNIEČIUS NEDELSTI IR PASINAUDOTI SKIRIAMA PARAMA!

 

Geresnės gyvenamosios aplinkos sąlygos

Visais atžvilgiais palankus mikroklimatas name teigiamai veikia žmogaus savijautą, sveikatą. Tinkamai apšiltinus daugiabučių fasadus, butuose pakyla oro temperatūra. Sumažėjusi drėgmė neleis susidaryti įvairiems pakenkimams. Užtikrinus tinkamą mikroklimatą patalpose, užkertamas kelias veistis pelėsiams, kurie gali sukelti daugybę ligų, netgi vėžį. O karštą vasarą gerai apšiltintas ventiliuojamas fasadas apsaugos patalpas nuo perkaitimo.

Šaltuoju metų laikotarpiu oro temperatūra gyvenamosiose patalpose turėtų būti 20 – 24 °C, oro santykinis drėgnis – 40 – 60 proc., anglies dvideginio koncentracija – iki 0,1 proc., oro judėjimo greitis patalpose iki 0,15 m/s. Po renovacijos reikėtų atlikti pastato patikrą ir nustatyti, ar normatyvai atitinka reikalavimus. Pavyzdžiui, šaltuoju metų laikotarpiu pirmo aukšto grindų temperatūra turėtų būti 19 – 26 °C, patalpų oro ir grindų paviršiaus temperatūrų skirtumas turėtų būti iki 3 °C, patalpų oro ir atitvarų paviršiaus temperatūrų skirtumas – iki 2 °C.

Grįžkime prie atnaujinto Žirmūnų g. 3 daugiabučio. Iki atnaujinimo vidaus patalpų temperatūra buvo aiškiai per žema (vidutinė temperatūra buvo apie 19°C), o drėgnis ir anglies dioksido koncentracija viršijo normą. Tačiau po namo renovavimo stebėtuose butuose vidutinė oro temperatūra pakilo 1,1–5,7°C ir jau atitiko higienos normas. Santykinio drėgnio ir anglies dioksido (CO2) koncentracijos rodikliai taip pat pateko į vadinamąją komforto zoną, būdingą sveikai gyvenamajai aplinkai.

 

Pagerėja pastato estetinis vaizdas, padidėja butų plotai

Atlikus pastato kompleksinį renovavimą pagal parengtus techninius ir architektūrinius projektus, akivaizdžiai pasikeičia namo išorinis vaizdas, kuris beveik prilygsta naujam namui. Visų pirma apšiltintas fasadas dengiamas nauju apdailos sluoksniu (tai gali būti lakštinės medžiagos arba plonasluoksnis tinkas ant šiltinimo medžiagų). Jis yra patvarus, ilgai išlaiko kokybišką išvaizdą ir gali būti įvairių spalvų.

Antra, sumontuojami nauji langai, atrodantys kur kas patraukliau nei senieji. Įstiklintose lodžijose atsirandantys didžiuliai langų plotai pagyvina visą fasadą. Virtuvių praplėtimo atveju abiejuose pagrindiniuose fasaduose atsiranda išvaizdūs erkeriai. Trečia, rekonstravus įėjimą jame įrengiamas platesnis tambūras, o greta lauke atsiranda modernūs ir patogūs plieno turėklai, plati nuovaža, skirta žmonėms su negalia, taip pat modernios išvaizdos pašto dėžučių blokas.

Didžiulis atnaujinimo privalumas – butų naudingo ploto padidėjimas. Vien tik platinant balkonus ir paverčiant juos lodžijomis kiekvieno buto plotas padidėja nuo 2,0 iki 4,2 kv. m, o jeigu kartu platinama ir virtuvė – dar 3,6 kv. m., o tai gerokai palengvina namų šeimininkių padėtį ir būsto komfortą apskritai.

 

Sutaupoma šilumos energija

Šiuo metu vykstančių šilumos ūkio modernizacijos procesų – šilumos sistemų, šilumos punktų atnaujinimo nauda išgaruoja per mažą šiluminę varžą turinčius senųjų daugiabučių stogus, sienas, langus ir duris. Nenuostabu, kad didelę dalį komunalinių mokesčių gyventojams sudaro išlaidos už šildymą šaltuoju metų laiku. Kasmet didėjant energijos resursų kainoms, senos statybos daugiabučių namų gyventojai už šilumą priversti mokėti iki trijų kartų daugiau nei gyvenantieji naujuose pastatuose.

Atnaujinimo metu atliekamas išorinių sienų šiltinimas leidžia efektyviai sumažinti suvartojamą šilumos energiją. Atnaujinti namo fasadai ne tik optimizuoja energijos išlaidas, bet ir sušvelnina klimatą patalpose tiek žiemą, tiek vasarą, taip pat pailgina pastato sienų ir kitų konstrukcijų eksploatavimo laiką.

Žirmūnų pastato kompleksinio atnaujinimo pavyzdys rodo, kad dėl efektyvesnio šildymo sutaupytus pinigus paskyrus renovavimui bendrosios išlaidos nedaug padidėja. Atlikus atnaujinimo darbus, daugiabučio gyvenamose patalpose oro temperatūra pakilo 1,1–5,7 °C. 2006 m. lapkritį vidutinė patalpų temperatūra siekė +22°C. Šio namo vidutinio buto (50 kv. m) gyventojai už pirmąjį po namo atnaujinimo šildymo sezono mėnesį už suvartotą šilumos energiją mokėjo 84 Lt.

Tuo tarpu nerenovuotuose identiškuose stambiaplokščiuose daugiabučiuose, vidutinei patalpų temperatūrai esant +18°C, tokio pat ploto buto gyventojai mokėjo 168 Lt. Jei nerenovuotuose namuose vilniečiai būtų gyvenę taip pat šiltai, kaip Žirmūnų g. 3, tai už vidutinio 50 kv. m buto šildymą 2006 m. lapkritį būtų mokėję apie 208 Lt, t. y. du su puse karto daugiau nei Žirmūnų g. 3 namas. Planuojama, kad palaikant +22°C patalpų temperatūrą, šio atnaujinto daugiabučio vidutinio 50 kv. m buto gyventojai sutaupys vidutiniškai 66 Lt per mėnesį arba apie 462 Lt per šildymo sezoną (2006 -2007 m. šildymo sezono metu).

Pagal 2007 m. duomenis išlaidos šilumai 60 kv.m. būstui senos statybos name apytiksliai sudarė 266 Lt. Renovuoto (pvz. Žirmūnų g. 3) namo išlaidos tokio paties ploto butui apytiksliai sudarė 121 Lt. Tad vidutinės sutaupomos lėšos (2007 m. vasario duomenimis) gali sudaryti 145 Lt. Tai renovavus senos statybos daugiabutį namą, per metus vidutiniškai apytiksliai galima sutaupyti apie 800-1000 Lt. (Žinoma, šis skaičius gali priklausyti nuo oro sąlygų konkretų mėnesį, nuo šildymo sezono pradžios ir pabaigos datų). Per 10 metų butas sutaupys iki 10 tūkst. Lt, skaičiuot 2007 m. šilumos kainomis. Padidėjus kainoms – investicijos į renovaciją dar greičiau atsipirks.

Už namo renovaciją 60 kv.m. butui tenka sumokėti apie 15 tūkst. Lt. (nemokant bankui palūkanų ir pasinaudojus valstybės ir savivaldybės parama).

Mažas pajamas gaunantiems žmonėms valstybė kompensuoja šildymo išlaidas, jeigu jos yra didesnės nei 20 proc. šeimos pajamų (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, tokių gyventojų Lietuvoje yra apie 11 proc.). Į kompensuojamas išlaidas nuspręsta įtraukti ir būsto atnaujinimui tenkančias išlaidas, todėl mažas pajamas gaunančios šeimos taip pat gali dalyvauti būsto renovavime, nes papildomai už tai nereikės mokėti. Valstybė numato kompensuoti joms iki 100 proc. pradinės įmokos (bet ne daugiau kaip 10 proc. investicijų sumos), taip pat visiškai apmokėti kredito draudimo ir grąžinamo kredito įmokas.

O dėl šildymo išlaidų skirtumo analogiškuose daugiabučiuose, tai reikia įvertinti keletą veiksnių, lemiančių skirtingą šilumos energijos suvartojimą, kuris priklauso:

  • nuo pakeistų langų skaičiaus daugiabučiuose (kuo daugiau naujų langų, tuo mažesnis energijos suvartojimas)
  • nuo šilumos mazguose nustatytos temperatūros režimo, reguliuojamo pagal gyventojų poreikius (pvz., naktį vienas namas gali sumažinti temperatūrą, kitas – ne)
  • nuo karšto vandens temperatūros ir cirkuliacijos režimo
  • nuo žmonių elgesio (ar vėdina patalpas, ar laiko langus sandariai uždarytus)
  • nuo gyventojų sunaudoto karšto vandens deklaravimo (Lietuvoje vidutiniškai 30 proc. sunaudoto vandens yra nedeklaruojama)
  • nuo vidutinės temperatūros butuose (pakėlus temperatūrą 1 laipsniu, šilumos energijos suvartojimo sąnaudos padidėja 6 proc.)
  • nuo namo geografinės padėties, vyraujančių vėjų krypties ir pan.

Namuose, statytuose pagal tą patį projektą, šiluminės energijos suvartojimas gali skirtis iki 20 procentų. Be to, vidiniai šilumos šaltiniai (buities prietaisų ir kt.) paprastai pateikia nuo 5 iki 15 procentų energijos poreikio būsto šildymui. Pro langus į patalpas su saulės spinduliuote gali patekti 15–25 kWh/m2 per metus, vidinių šilumos šaltinių išskiriama šiluma sudaro 5–10 kWh/m2 per metus, o nuo elektrinių viryklių šilumos pritekėjimas gali sudaryti iki 40 kWh/m2 per metus.

 

Palengvėja namo eksploatacija, mažėja jos išlaidos

Daugiabučių renovavimas pratęsia jų eksploatavimo laiką ir mažina išlaidas priežiūrai. Praktika rodo, kad daugiabučio namo gyventojai surenka pinigus, palopo stogą, dar kartą surenka – užtaiso tarp blokų atsiradusius plyšius arba apsisprendžia pakeisti langus ir pan. Bet apčiuopiamų rezultatų vis tiek nėra. Tai tik simptomų šalinimas, o ne ligos gydymas. Verčiau vieną kartą pasiryžti problemą spręsti iš esmės. Lėšų tam galima pasiskolinti, pasinaudoti Vilniaus miesto savivaldybės ir valstybės teikiama parama, o išlaidos šeimos biudžetui dėl palankių finansavimo sąlygų beveik nepadidės.

Tuomet gyventojai galės būti ramūs, kad nevarva nuo lubų, netrūkinėja vamzdžiai ir sienos, per langus nepučia vėjas, bute yra šilta, o sąskaitos už šilumą nebegąsdins.

Laikančiosios konstrukcijos sovietmečiu statytuose stambiaplokščiuose namuose kol kas yra mažai susidėvėjusios, tačiau reali pastato gyvavimo trukmė gali gerokai sutrumpėti dėl prastos stogo, sienų, įėjimų priežiūros, funkcinio ir moralinio buitinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, elektros įvadų) nusidėvėjimo bei kitų veiksnių. Taigi tik kompleksiškai atnaujinus pastatą, daugiabutį galima eksploatuoti dar daug metų, mažiau išleidžiant lėšų smulkiems remontams, šildymui bei vaistams.

 

Sukūrus bendriją sklandžiau vyksta namo administravimas ir eksploatavimas, auga gyventojų aktyvumas ir tarpusavio pasitikėjimas

Dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės programoje „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą“ visa finansavimo schema sukurta bendrijoms. Tokiu būdu sostinėje skatinamas bendrijų steigimasis mieste, gyventojai kviečiami aktyviau domėtis savo būsto administravimu ir priežiūra.

Taigi vienas iš svarbiausių žingsnių prieš pradedant dalyvauti Savivaldybės būsto atnaujinimo programoje – įsteigti daugiabučių namų savininkų bendriją. Sukūrus bendriją ne tik lengviau pasinaudoti Vilniaus miesto savivaldybės ir valstybės teikiama parama daugiabučiui atnaujinti, bet ir ateityje bus aiškiau tvarkomi namo administravimo ir eksploatavimo mokesčiai.

Kartu rūpindamiesi savo gyvenamuoju namu, jo aplinka gyventojai tampa aktyvesni ir bendruomeniškesni, nes suvokia, kad tik kartu jie gali formuoti kokybišką gyvenamąją erdvę ir tvirtus savo ateities pagrindus.

 

Kaip renovuoti stogą?

Gyvendami daugiabučiuose namuose dažnas esame susidūrę su stogų problemomis. Didžiausia problema yra nesandarūs, nepakankamai apšiltinti stogai. Šiame skyrelyje trumpai apžvelgsime pagrindinius klausimus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį norint tinkamai suremontuoti stogą.

Čia apžvelgsime plokščių stogų ypatybes, remonto technologijas (Plokščias stogas – nuožulnusis nuo 0,7º iki 7º nuolydžio stogas, Sutapdintas stogas – stogas sutapdintas su patalpos lubomis).

 

Pasiruošimas stogų remontui

Labai svarbu tinkamai pasiruošti stogo remontui. Viskas priklauso, kiek bendrija gali skirti lėšų stogo remontui. Galima numatyti ir techninį prižiūrėtoją, kuris patars kokius darbus reikia atlikti, patars darbų konkurso organizavimo klausimais, prižiūrės atliekamų darbų eigą.

 

Svarbu pasirinkti tinkamą rangovą

Norit taupiau įvykdyti darbus, galima tiesiogiai kreiptis į stogų įrengimo darbus atliekančias įmones, kurios apžiūrės, įvertins ir pateiks konkrečius problemų sprendimo būdus.

Pasirenkant įmonę, atliekančią rangos darbus, reikia atkreipti dėmesį į:

  • ar ji turi atestatą;
  • ar jos personalas yra atestuotas;
  • kokia įmonės patirtis šioje srityje;
  • kokie atsiliepimai apie įmonės veiklą.

Be anksčiau minėtų veiksnių taip pat verta pasidomėti ar įmonė yra apdraudusi savo darbus, ar turi patirties dirbant su gyvenamosiomis bendrijomis, į garantinio laikotarpio laiką, paprašyti stogo detalių brėžinių.

 

Renovacijos parengiamieji darbai

Svarbu žinoti į ką reikia atkreipti dėmesį renovuojant stogą:

  • Esamas apšiltinimo sluoksnis. Jei jis nepakankamas, patartina įrengti papildomą termoizoliacinį sluoksnį iš kietos akmens vatos arba laminuoto polistireno putplasčio. Apšiltintas stogas neleis žiemą išeiti šilumai iš butų, o vasarą nebus prikaitinti butai.
  • Nuolydžiai ant stogo. Jei vanduo palijus stovi daugiau kaip 24 val. esant 20 º C, galime teigti, kad nuolydžiai nepakankami. Nuolydžius galima įrengti su keramzitu ar polistireno putplasčiu. Kai kur šią problemą galima išspręsti su rulonine danga ar smėliu.
  • Įrenginiai esantys ant stogo. Visi nereikalingi įrenginiai turi būti pašalinti nuo stogo. Nesant galimybei jų pašalinti ar perkelti kitur, reikia juos taip užsandarinti, kad pro juos nepatektų vanduo į stogo kostrukcijas.
  • Skardiniai stogo elementai – parapetų skardos, karnizai, latakai, lietvamzdžiai, užlaidos. Dažnai yra taupoma šioms detalėms ir jos paliekamos senos, neretai net surūdijusios. Geras apskardinimas yra labai svarbus stogo ilgaamžiškumui.
  • Pastato sienos. Dažnai namai yra blokiniai, kurių siūlės būna ištrupėjusios, ko pasekoje gali atrodyti jog „bėga“ stogas. Reikia numatyti jų sandarinimą.

 

Visa tai įvertinus pateikiamas pasiūlymas. Pasiūlyme stogdengiai numato vandens nubėgimo įląjų pakeitimą, stogo tarpsluoksnių vėdinimą ventiliaciniais kaminėliais.

 

Stogo remontą galima atlikti 3 būdais:

  • Remontuojant vienu sluoksniu;
  • Remontuojant dviems sluoksniais;
  • Renovuojant stogą, įrengiant papildomą termoizoliacinį sluoksnį ir hidroizoliacinius sluoksnius.

Kokias medžiagas pasirinkti?

Šiuo metu yra išties gan didelis medžiagų pasirinkimas:

  • bituminės;
  • PVC dangos;
  • įvairios tepamos ar purškiamos mastikos.

Vis tik laikas parodė, kad didžiausią pranašumą turi bituminės prilydomosios dangos. Konkrečiai, kokių techninių charakteristikų dangas pasirinkti sprendžiama atsižvelgiant į stogo būklę, į pasirenkamą renovavimo variantą (su šiltinimu ar be jo).

Įrengiant termoizoliacinį sluoksnį, būtina žinoti, kad yra reikalaujama, jog stogas turi tenkinti B roof (t1) degumo klasę. Šiuos reikalavimus atitinka akmens vata ir laminuotas polistireninis putplastis kartu su Vokiška prilydomąja rulonine danga.

Įrengiant skardinius stogo elementus dažniausiai naudojama cinkuota skarda, tačiau esant poreikiui naudojama skarda dengta poliesteriu, plastizoliu ar puralu.

Patartina palikti esamą apšiltinimą ir seną hidroizoliacinį sluoksnį, kuris tinkamai sutvarkius tarnauja, kaip garo izoliacija. Nepatartina, išskyrus ypatingus atvejus, pašalinti seną dangą su apšiltinimo sluoksniu, kadangi darbo metu bus neįmanoma apsaugoti stogo nuo lietaus, to pasekmė gali būti „užpiltas“ stogas.

Kiekvienu atveju būtina išsimatuoti stogą, jį apžiūrėti ir įvertinti, išsiaiškinant esamas problemas ir pageidavimus.

 

Darbų eiga

Pradedant darbus svarbu tinkamai paruošti esamą pagrindą, t.y. nuvalyti šiukšles, pašalinti nereikalingus įrenginius, panaikinti pūsles, sutvarkyti nuolydžius, reikalingas vietas nugruntuoti. Kadangi Lietuvoje dažni krituliai, todėl stogo paruošiamuosius darbus galima atlikti etapais. Darbai pradedami nuo žemiausių vietų – įląjų arba latakų. Atliekama tokia darbų eiga:

  • pakeičiamos įląjos;
  • dujiniu degikliu lydoma bituminė danga, ridenant ruloną;
  • apdirbamos ventiliacinės šachtos;
  • danga užleidžiama ant parapetų;
  • atliekami skardinimo darbai, stogas nuvalomas.

Šiltinant stogą – laikantis technologijų įrengiama termoizoliacija su tvirtinimo elementais, ant jos lydomas pirmas sluoksnis (jei pasirenkama dvisluoksnė danga), kuris papildomai tvirtinamas tvirtinimo elementais; prilydomas viršutinis dangos sluoksnis.

Svarbu, kad stogas būtų remontuojamas laikantis technologinių reikalavimų.

 

Garantinis laikotarpis

Susiremontavus stogą, negalima jo užmiršti. Reikia nuolat jį prižiūrėti, valyti vandens surinkimo įląjas nuo šiukšlių, užtikrinti, kad nebus nuolat vaikščiojama ant stogo, nebus įrenginėjama įvairios antenos ir pan. Galima papildomai susitarti, jog įmonė atliktus darbus apdraus garantinio laikotarpio draudimu.

Vienas efektyviausių sprendimų renovacijai – šiltinimas

Vienas efektyviausių būdų mažinti energijos sąnaudų kaštus slypi statybų sektoriuje. Tinkamai renovavus senus daugiabučius ar individualius pastatus, juose gyventieji gali ne tik ženkliai sutaupyti šildymo kaštus, bet ir iš esmės pagerinti gyvenimo sąlygas. Vienas efektyviausių renovacijos sprendimų – šiltinimas.

 

Neseniai Lietuvos Vyriausybė priėmė sprendimą daugiabučių modernizavimo projektams skirti paramą iki 50 proc. Tai turėtų paskatinti aktyvesnę pastatų renovaciją, kuri šiandien, deja, dar gana pasyvi. Renovavus daugiabučius pastatus, individualius namus ar bet kuriuos kitos paskirties pastatus, be energijos kaštų mažinimo ir teigiamo poveikio aplinkai, tuo pačiu būtų ženkliai pagerinta ir atnaujintų būstų savininkų gyvenimo kokybė. „Viena efektyviausių priemonių pagerinti būsto šilumą izoliuojančias savybes bei užtikrinti gerą mikroklimatą namuose – pastato šiltinimas. Renovuotame name šilčiau ir jaukiau gyventi, iš esmės pakinta pastato vaizdas, o kartu ir ženkliai išauga būsto vertė“, – sako bendrovės „Paroc“ rinkodaros direktorė dr. Audronė Endriukaitytė.

Šiltinant seno pastato sienas, labai svarbu visus montavimo darbus atlikti teisingai. Tik tinkamai ir teisingai apšiltintas pastatas duos laukiamą rezultatą bei užtikrins komfortišką gyvenimą būste. Įrengiant šilumos izoliaciją reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos pagrindinius patarimus.

 

  1. Šilumos izoliacija turi priglusti prie šiltinamo atitvaros paviršiaus. (pav. 1.)
  2. Šilumą izoliuojančios plokštės turi būti perstumtos viena kitos atžvilgiu. (pav. 2)
  3. Įrengiant šilumos izoliaciją iš dviejų sluoksnių, antrojo sluoksnio gaminiai turi perdengti po jais esančių plokščių siūles. (pav. 3)
  4. Neturi būti plyšių tarp šilumą izoliuojančių plokščių. (pav. 4)
  5. Šilumą izoliuojančios plokštės, montuojamos į medinį ar metalinį karkasą, turi jį pilnai užpildyti. (pav. 5-6)

 

Tinkamai apšiltintas pastatas sunaudoja vos 27 proc. energijos, kurios reikėtų apšildyti standartinį iki 1974 metų pastatytą namą.

Renovacija tai ne tik ekonomiškai racionalus sprendimas, bet ir itin reikšmingas aplinkosauginiu aspektu. Visuotinis klimato šilimas reikalauja imtis priemonių, kurios padėtų stabdyti aplinkai daromą žalą. „Paskaičiuota, kad Europos Sąjungoje pastatai suvartoja 40 proc. visos energijos ir gerokai lenkia transporto bei pramonės energijos sąnaudas. Senų pastatų renovacija ir energiškai efektyvių priemonių pritaikymas – pastatų sienų ir stogų šiltinimas, efektyvi šildymo sistema, nauji langai ir kita – yra vienas iš būdų iš esmės pagerinti gyvenimo kokybę, tausoti aplinką, – sako dr. A. Endriukaitytė. – Pavyzdžiui, Europos mineralinės vatos gamintojų asociacijos (EURIMA) atlikto tyrimo duomenimis, Baltijos šalyse papildomai apšiltinus stogus galima sutaupyti 8 kg/m² per metus CO2 emisijos. Tai reiškia, kad apšiltinus vos vieno daugiabučio stogą, kurio plotas yra apie 1000 m² į aplinka išleidžiamo anglies dvideginio kiekis sumažėtų maždaug 8 tonomis. Todėl tie, kurie galvoja ne tik apie save, bet ir apie ateinančias kartas supranta, jog apšiltintas pastatas tai ne tik jo asmeninė ekonominė nauda, gyvenimo komfortas, bet ir teršalų, išmetamų į orą sumažinimas, taip išsaugant gamtą ir jos resursus“.

 

1 pav.
1 pav.
2 pav.
2 pav.
3 pav.
3 pav.
4 pav.
4 pav.
5 pav.
5 pav.
6 pav.
6 pav.

 
Už šioje skiltyje esančių tekstų kalbą ir turinį programos „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą“ koordinatoriai neatsako. Koordinatorių nuomonė nebūtinai turi sutapti su tekstų autorių nuomone.