Renovacijos finansavimo mechanizmai ir galimybės

Renovacijos finansavimo mechanizmai ir galimybės

 Renovacijos finansavimo mechanizmai ir galimybės Gyvenamųjų namų renovacijos finansavimo programa

Renovacijos finansavimo mechanizmai ir galimybės

Bent kelerius metus lūkuriavusią renovaciją paskatino didesnis valdžios dėmesys, geresnės finansavimo sąlygos ir pagalba žmogui. Tačiau, bene, patikimiausias būdas užsitikrinti aukštesnę renovacijos kokybę ir mažiau skolintis yra pačių gyventojų sutaupytos ar kaupiamos lėšos.

Prisidėję savomis lėšomis prie namo renovacijos, gyventojai gali rinktis kokybiškesnes medžiagas, finansuoti kai kuriuos vidinės apdailos darbus, dėl kurių susitaria ar diegti efektyvesnius energiją taupančius sprendimus.

Tačiau didžiausią dalį – beveik 100 procentų statybos darbų išlaidų, dabar daugumai tenka skolintis iš banko.

JESSICA

2007 – 2013 finansinių metų perspektyvai Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), Europos Komisija (EK) kartu su Europos Tarybos plėtros banku suplanavo bendros paramos tvarioms investicijoms į miestų teritorijas programą JESSICA (Joint European Support for Sustainable Investment in City Areas. angl.) Ji apima gyvenamųjų namų renovaciją ir užtikrina finansavimą.

Pirmieji ERPB paramą pagal JESSICA programą Lietuvoje pradėjo skirstyti „Šiaulių bankas“ ir „Swedbank”. Vėliau prisijungė ir SEB bankas. Dabar europinius pinigus pagal JESSICA programą Lietuvoje bankai skolina lengvatinėmis sąlygomis už fiksuotas ir nekintančias 3 procentų palūkanas.

Valstybės parama

Akivaizdu, kad renovacijos procesą Lietuvoje paspartino naujas modelis, kai paskolą, reikalingą namui atnaujinti ima ne patys gyventojai, o savivaldybės paskirtas programos įgyvendinimo administratorius. Šitaip gyventojai netampa banko paskolos gavėjais.

Maža to, valstybė visiškai apmoka su namo renovacija susijusias išlaidas kompensacijas už šildymą gaunantiems gyventojams.

Valstybė kompensuoja ir nemažą dalį – nuo 15 iki 25 proc. renovacijos projekto energinį efektyvumą didinančių priemonių diegimą. Be to, ji pilnai dengia namo renovacijos projekto parengimo, statybos techninės priežiūros bei faktinio projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas.

Tačiau, šiuo metu veikiantys daugiabučių atnaujinimo finansavimo mechanizmai užtikrina bei valstybės paramą garantuoja tik esminėms namo energetinį efektyvumą ir šilumos sunaudojimą mažinančioms priemonėms.

Svarbiausi darbai

Pavyzdžiui šildymo ir karšto vandens sistemų kapitalinis remontas, vamzdynų šiluminės izoliacijos būklės gerinimas, langų ar lauko durų keitimas, stogo šiltinimas bei cokolio šiltinimas yra vardijami, kaip valstybinės paramos prioritetai ir daugumai senesnių nei 1993 metų daugiabučių namų atnaujinti reikalingos priemonės.

Tuo pačiu metu, prie svarbiausių darbų priskiriamas išorinių namo sienų šiltinimas ir naujo fasado sukonstravimas. Tačiau valstybė čia kompensuoja už brangesnių ir efektyvesnių vėdinamų fasadų ar iki 95 proc. šilumos energijos sutaupančių rekuperacinių ventiliavimo sistemų įrengimą. Tam, kad namas tinkamai “kvėpuotų”, gyventojams reikia prisidėti iš savo lėšų.

Gyventojų indėlis

Trečiasis svarbiausias renovacijos finansavimo šaltinis yra pačių gyventojų bendrijos fonde kaupiamos lėšos. Jomis turėtų disponuoti kiekviena gyventojų bendrija – kaupti vadinamąjį “amortizacijos fondą” ir remontuoti, kad namas nesugriūtų.

Daugėja pavyzdžių, kai susitarę kaimynai už surinktus pinigus jau pasikeitė langus laiptinėje, patobulino apšvietimą koridoriuose, perdažė fasadą prie laukujų durų.

Akivaizdu, kad daugiau investavę į savo nekilnojamojo turto atnaujinimą – susitvarkę savo gyvenamąją aplinką, žmonės tikisi jaukesnės buities ir kasdienybės bei didesnio pelno, nutarus parduoti butą.