2009 m. gruodžio 21 d. sudegė medinė Labanoro bažnyčia. Jei ne šis gaisras – senoji bažnyčia jau būtų šventusi 200 metų jubiliejų ir būtų išlikusios visos bažnyčioje buvusios kilnojamojo kultūros paveldo vertybės, tačiau…

Geros valios žmonės padėjo sutvarkyti gaisravietę. Sijojo pelenus, rinko viską: išsilydžiusius votus, liturginių indų ir rūbų likučius, įvairaus dydžio kaltinius vinis.

Ugnies paženklintas liturgines vertybes kunigas Jurgis Kazlauskas patikėjo menininkei-restauratorei Teresei Blažiūnienei, kur jos lydimos didelės pagarbos, meilės ir atsakomybės virto į sakralinio meno kompozicijas.

Koliažo principu sukomponuoti liturginių arnotų bei stulų likučiai pavirto į nedidelio formato paveikslus. „Labanoro gėlės“ – tai ryšys tarp praeities ir dabarties. Asociacijos su kunigų vilkėjusių liturginius rūbus pasakytais šventais žodžiais, gaisro neviltimi ir tikinčiųjų skausmu persipina su kūrybine mintimi, kaip įmanoma visa tai tinkamai išsaugoti ir pateikti.

Kvietimas aplankyti T. Blažiūnienės parodą

Parodą remia Lietuvos kultūros taryba.

Žirmūnų seniūnija