VILNIAUS MIESTO VYRIAUSIOJO POLICIJOS KOMISARIATO
Projektas
„SAUGI KAIMYNYSTĖ VILNIAUS MIESTE“
Projekto pavadinimas: Saugi kaimynystė Vilniaus mieste
Projekto vykdymo pradžia-pabaiga: 2007 m. liepa – 2011 m. birželis
1. BENDRO POBŪDŽIO KLAUSIMAI
| 1.1. Institucijos pavadinimas: |
| Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas |
| 1.2. Projekto pavadinimas: |
| Saugi kaimynystė Vilniaus mieste |
| 1.3. Trumpas projekto pristatymas: |
| Vykdant šį projektą bus atlikta Vilniaus miesto bendruomenių/kaimynijų problemų analizė, leisianti nustatyti Saugios kaimynystės prioritetus konkrečiose teritorijose. Taip pat bus sukurtas pavyzdinis Saugios kaimynystės modelis, kuris taps pavyzdžiu ne tik Vilniaus, bet ir visos šalies mastu. Informacijos sklaida leis gyventojams išsamiau sužinoti ne tik apie Saugią kaimynystę, bet ir apie įvairias naujoves, leisiančias pagerinti saugumą gyvenamojoje teritorijoje. Komunikacinio tinklo užmezgimas leis išsiaiškinti socialinės įtampos židinius bei užkirsti kelią formuotis kriminogeniniu požiūriu pavojingoms vietovėms, taip pat palaipsniui perduoti saugios aplinkos formavimo iniciatyvą aktyviems bendruomenės nariams. |
| 1.4. Informacija apie instituciją: | |
| Įstaigos kodas | 191688326 |
| Adresas | Birželio 23-iosios g. 10 |
| Miestas, rajonas ir pašto indeksas | Vilnius, LT-03602 |
| Telefonas (su tarpmiestiniu kodu) | (8-5)2716566 |
| Faksas (su tarpmiestiniu kodu) | (8-5)2716762 |
| Elektroninis paštas | rita.misukoviene@vrm.lt |
| Interneto puslapis | www.vilnius.policija.lt |
| Organizacijos banko rekvizitai (banko pavadinimas, kodas, sąskaitos numeris) | AB bankas „Hansabankas “Banko kodas 73000a.s. LT 097300010002458165 |
| 1.5. Projekto įgyvendinimo partneriai: |
| Vilniaus miesto savivaldybėVšĮ Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centrasDraudimo bendrovė BTA draudimas
Visuomeninė taryba prie Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato |
| 1.6. Projekto dalyviai: | |
| Tiesioginė tikslinė grupė | Vilniaus miesto gyventojai |
| Netiesioginė tikslinė grupė | Vilniaus miesto savivaldybės/seniūnijų darbuotojai, Vilniaus miesto policijos pareigūnai |
2. PROJEKTO TURINYS
| 2.1. Problema / situacijos analizė |
| Didėjantis teisėsaugos pareigūnų trūkumas, urbanizacija, didėjantis naujakurių skaičius Vilniuje verčia ieškoti naujų nusikalstamumo prevencijos programų.2006 m. liepos-rugpjūčio mėn. atliktas NPLC tyrimas “Gyventojų nuomonė apie Vilniaus m. 1-ojo policijos komisariato veiklą” atskleidė, kad net 76 proc. nukentėjusių asmenų kreipėsi į policiją. Čia svarbu pabrėžti, kad žmonėms reikšminga policijos pagalba, o tai neigia visuomenėje egzistuojančius mitus, jog žmonės bijo kreiptis į policiją, nesitiki jokios pagalbos, nemano, kad policija gali suteikti reikiamas paslaugas.NPLC atlikto tyrimo metu buvo aiškinamasi, kodėl kreipęsi į policiją asmenys liko nepatenkinti jos darbu. Dažniausiai (28 proc.) respondentai skundėsi, kad policijos pareigūnai apskritai nesiėmė jokių veiksmų. Beveik ketvirtadalis respondentų teigė, kad policijos pareigūnai elgėsi neprofesionaliai, taip pat viena iš pagrindinių nepasitenkinimo policijos darbu priežasčių buvo įvardijamas veltui sugaištas laikas. 11 proc. respondentų liko nepatenkinti, kad policijos pareigūnai neišaiškino nusikaltimo. Analizuojant priežastis, kodėl Vilniaus m. 1-ojo PK veiklos teritorijos gyventojai buvo nepatenkinti policijos darbu, matyti, kad žmonės dažniausiai lieka nepatenkinti ne rezultatu, t.y. svarbiausia ne tai, ar nusikaltimas išaiškinamas, bet tai, ar asmuo, kreipęsis į policiją, mano, kad buvo imtasi visų veiksmų ir dėtos visos pastangos jam padėti.
Tyrimo duomenų analizė parodė, kad net 23 proc. apklaustųjų teigė, jog jų ir policijos santykiai yra pozityvaus pobūdžio, t.y. žmonės linkę į bendradarbiavimą, pozityviai vertina policijos pareigūnų darbą. Svarbu pabrėžti, kad net 35 proc. respondentų nurodė, jog tarp jų ir policijos pareigūnų nėra jokių santykių ir beveik 1/3 gyventojų nežinojo, ką atsakyti. Šie duomenys parodo, kad yra itin palankios sąlygos formuoti pozityvius visuomenės ir policijos ryšius, stiprinti bendradarbiavimą. Be to, ši 35 proc. grupė gali “papildyti” neigiamai vertinančių policijos darbą gretas, nes kuo mažiau žmogus žino, tuo palankesnė dirva neigiamai nuomonei plisti. Apibendrinant tyrimo duomenis, galima teigti, kad net 47,9 proc. respondentų mano, jog visuomenė gana aktyviai padeda policijai savo seniūnijoje. Tačiau tik 27,3 proc. apklaustųjų teigė padėję policijai. Galima daryti prielaidą: apskritai žmonės labiau linkę tikėti, kad visuomenė padeda policijai. Tačiau tam, kad ši pagalba būtų reali ir veiksminga, rekomenduotina teikti daugiau informacijos apie mažai žinomas saugios kaimynystės programas bei kitus pagalbos policijai ir aplinkiniams būdus. Tai padėtų pačiai visuomenei susikurti saugesnę aplinką. Panagrinėjus gautus tyrimo duomenis, matyti, ko, gyventojų nuomone, labiausiai trūksta policijos veikloje ir ką reikėtų keisti. Dažniausiai (20,5 proc.) respondentai pageidavo, kad policijos pareigūnai daugiau patruliuotų gatvėse. Taip pat pabrėžtina, kad dažnai (18,6 proc.) respondentai pasigenda policijos bendradarbiavimo su visuomene. Svarbiausias bendradarbiavimas nusikaltimų kontrolės ir prevencijos srityje daugumoje pasaulio šalių vyksta tarp visuomenės narių ir policijos būtent per įvairias saugumo programas (“Saugi kaimynystė”, “Nusikaltimų stabdytojai”, “Kaimynijų stebėtojai” ir pan.). Policininkų galimybės didžiąja dalimi priklauso ne tik nuo jų moralumo, profesionalumo, bet ir nuo žmonių nusiteikimo padėti. Tarpusavio pasitikėjimas ir bendradarbiavimas gerina policijos darbą ir didina visuomenės narių saugumo jausmą. Bendruomeninės nusikalstamumo prevencijos programos daugelyje užsienio valstybių veikia jau dešimtmečius, turi gilias tradicijas, remiamos ir palaikomos vyriausybės, vietos savivaldos, policijos, verslo struktūrų. Ten jau įprasta matyti ir išgirsti apie vykdomas programas “Saugi kaimynystė”, “Saugi bendruomenė”, “Nusikaltimų stabdytojai”. Pasaulio miestuose, kuriuose veikia panašaus pobūdžio judėjimai ar organizacijos, vykdomos nusikalstamumo prevencijos programos, bendras nusikaltimų skaičius gana ženkliai sumažėjo. Svarbiausias aspektas – visuomenė sutelkiama prieš nusikalstamumą. Lietuvoje pilotiniai projektai parodė, kad programa “Saugi kaimynystė” veiksminga vagysčių ir kitų sunkių nusikaltimų atvejais. Panevėžio miesto daugiabučiuose namuose, kuriuose veikia ši programa, jau treji metai nėra užregistruota nei vienos vagystės iš buto. Todėl verta ieškoti ir diegti panašius modelius ir programas Vilniaus mieste. |
| 2.2. Projekto tikslas: |
| Skatinti visuomenės aktyvumą, pilietiškumą, bendradarbiavimą su policijos ir seniūnijos darbuotojais nusikalstamumo prevencijos srityje, siekiant palaipsniui perduoti saugios aplinkos formavimo iniciatyvą bendruomenės aktyviems nariams. |
| 2.3. Projekto uždaviniai: |
| 1. Sukurti pavyzdinį Saugios kaimynystės modelį ir perduoti jį suinteresuotiems policijos, seniūnijų ar bendruomenių atstovams. |
| 2. Sukurti informacinę kampaniją ir jos metu skleisti Saugios kaimynystės idėjas visuomenei. |
| 3. Suteikti savivaldybės/seniūnijų darbuotojams, policijos pareigūnams žinių ir įgūdžių apie nusikalstamumo prevencijos, konfliktų sprendimo būdus, darbo su bendruomene galimybes ir metodus organizuojant ir vykdant prevencinę ir intervencinę veiklą. |
| 4. Inicijuoti saugios kaimynystės grupių kūrimą. |
| 5. Apdovanoti bei kitaip skatinti aktyviausius bendruomenės narius, bendruomenes, savivaldybės/seniūnijų darbuotojus, policijos pareigūnus. |
| 6. Palaipsniui perduoti saugios aplinkos formavimo iniciatyvą aktyviems bendruomenės nariams. |
| 2.4. Projekto vykdymo vieta: |
| Vilniaus miestas. |
3. PROJEKTO VYKDYMO ETAPAI, TERMINAI IR PRIEMONĖS
| 3.1. Pirmasis etapas: |
| Pirmajame etape tarpžinybinės darbo grupės (sudaryta iš kelių suinteresuotų institucijų Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu) specialistai surenka informaciją apie esančias Vilniaus mieste saugios kaimynystės grupes, ją išanalizuoja ir parengia bei išleidžia metodines rekomendacijas apie saugios kaimynystės modelį. Metodinėse rekomendacijose pateikiamas saugios kaimynystės įregistravimo policijos įstaigoje, komunikacinio tinklo tarp bendruomenės narių, policijos ir seniūnijos darbuotojų sudarymo, vietovės, kurioje bus įgyvendinamas projektas situacijos analizės, situacijos aptarimo su bendruomenės nariais, veiklos prioritetų nustatymo tarp bendruomenės, policijos ir seniūnijos darbuotojų, bendradarbiavimo susitarimo pasirašymo, bendruomenės narių mokymo savisaugos klausimais ir bendradarbiavimo veiklos apibendrinimo pavyzdžiai bei modeliai. Taip pat darbo grupės nariai parengia informacinius lankstinukus. Pirmasis etapas užbaigiamas iki 2007-12-31. |
| 3.2. Antrasis etapas: |
| Antrajame etape tarpžinybinės darbo grupės specialistai rengia mokymus policijos ir seniūnijos darbuotojams taip pat aktyviems bendruomenes nariams. Mokymuose dalyvaujantys asmenys yra supažindinami su saugios kaimynystės modelio įgyvendinimo galimybėmis vietinėse bendruomenėse taip pat jo šio modelio nauda formuojant saugią aplinką žmogaus gyvenamojoje aplinkoje. Lygiagrečiai vykdomas projekto modelio pristatymas masinės informavimo priemonėse (laikraščiuose, televizijoje, internetinėse svetainėse). Antrasis etapas užbaigiamas iki 2008-03-31. |
| 3.3. Trečiasis etapas: |
| Trečiasis etapas Vilniaus miesto gyventojams platinama informacija apie saugios kaimynystės projektą ir galimybes jame dalyvauti. Gyventojai skatinami steigti saugios kaimynystės grupės pagal parengtas metodines rekomendacijas, sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su policijos ir seniūnijos darbuotojais formuojant saugią aplinką gyvenamojoje vietoje. Programos įgyvendinimas numatytas nuo 2008 metų iki 2011 metų, palaipsniui perduodant saugios aplinkos formavimo funkcijas, aktyviems bendruomenės nariams. Kiekvienais metais saugios kaimynystės programoje dalyvaujančios bendruomenės, policijos ir seniūnijos darbuotojai apibendrina savo veiklą ir dalyvauja konkurse, kuriame geriausius veiklos rezultatus pasiekę asmenys apdovanojami. |
| 3.4. Projekto vykdymo priemonės: |
|
4. SĄMATA
| Eil. | Išlaidų pavadinimas | Iš viso | LAIKOTARPIS |
| Nr. | suma (Lt) | ||
| 4. | Išlaidos | ||
| 4.1. | Metodinių rekomendacijų leidyba pareigūnams, seniūnijų darbuotojams, gyventojų bendrijų atstovams, saugios kaimynystės veiklos modelio pristatymas | 17 000 | Iki 2007-12-31 |
| 4.2. | Lipdukų ir lankstinukų leidyba gyventojams | 20 000 | Iki 2007-12-31 |
| 4.3. | Informacinių stendų su saugios kaimynystės informacija gamyba | 28 000 | Iki 2007-12-31 |
| 4.4. | Tarptautinio seminaro organizavimas pateikiant Estijos patirtį saugios kaimynystės srityje | 7 000 | 2007-11-22 |
| 4.5. | Mokymų organizavimas viešosios policijos padalinių vadovams, specialistams ir tyrėjams | 7 000 | Iki 2007-12-31 |
| 4.6. | Vaizdo reportažo apie Saugios kaimynystės grupės kūrimą sukūrimas ir sklaida | 15 000 | 2007-2008 m. |
| 4.7. | Rėmėjų prizai aktyvioms bendrijoms ir policijos pareigūnams (BTA draudimas) | 5 000 | 2008 -2011 m. |
| 4.8. | Laminavimo paslaugos, kanceliarinės prekės | 3 000 | Iki 2007-12-31 |
| 4.9. | Kavos pertraukos, maitinimas mokymų metu | 3 000 | Iki 2007-12-31 |
5. REZULTATAI IR ĮVERTINIMAS
| 5. 1. Laukiami rezultatai ir įvertinimas: |
| Įgyvendinus šį projektą bendruomenės nariai gaus išsamią informaciją apie policijos vykdomas funkcijas saugios aplinkos kūrimo procese, jie bus supažindinti su saugios kaimynystės idėjomis ir jų praktiniu taikymu, realizavimo galimybėmis. Mokymų metu bus suteikta reikiama informacija betarpiškiems projekto vykdytojams. Saugios kaimynystės pavyzdinio modelio pristatymas žiniasklaidos priemonėmis informuos plačiąją visuomenę apie galimybę kartu su valstybinėmis įstaigomis kartu kurti savo saugią aplinką.Projekto vykdymo metu, pagerėjus kontaktams tarp policijos, savivaldos bei bendruomenės atstovų, žymiai pagerės ir apsikeitimo informacija kokybė, policijos pareigūnai gaus naudingos informacijos apie problemas gyvenvietėse, pagerės policijos ir visuomenės bendradarbiavimas – glaudžių kontaktų dėka bus galima išaiškinti nusikalstamas veikas operatyviai. Prognozuojame, jos gali padaugėti gyventojų pranešimų apie vykdomus teisės pažeidimus, apie įtartinus asmenis ar automobilius (tuo pačiu mažės latentinių nusikaltimų, apie kuriuos policijai nepranešama, skaičius), tačiau yra didesnė tikimybė, jog gyventojų pagalbos dėka daugiau nusikalstamų veikų bus išaiškinta, o ir pačių nusikalstamų veikų bus įvykdoma mažiau saugios kaimynystės zonose.Šiuo projektu taip pat siekiama padidinti visuomenės aktyvumą užkertant kelią nusikalstamumui, jų susidomėjimą policijos vykdoma veikla. Projekto vykdymo metu planuojame vykdyti saugios kaimynystės kaimynijų gyventojų apklausas ir analizuoti šių zonų kriminogeninę padėtį, lyginant projekto vykdymo laikotarpį ir ankstesnius. Visą projekto vykdymo rezultatų analizę planuojama atlikti pasitelkiant Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro darbuotojus. |
Vilniaus m. VPK viršininko pavaduotojas Raimundas Dervinskas