Žirmūnai žiniasklaidoje

Vilniaus valdžia užsidegė kvartalo renovacijos idėja

Saulius Jarmalis 2012-05-31 09:43, lrytas.lt

Savivaldybė ketina renovuoti pusšimčio daugiabučių namų kvartalą Žirmūnuose

Savivaldybė ketina renovuoti pusšimčio daugiabučių namų kvartalą Žirmūnuose. Foto: I. Gelūnas

Vilniaus savivaldybė nebetiki, kad dabartinis daugiabučių renovacijos modelis pagal JESSICA turi kokių nors perspektyvų. Savivaldybės įmonė šiuo metu ieško investuotojų, kuriuos sugundytų stambus kąsnis – atnaujinti visą kvartalą – apie pusšimtį namų. Siūloma, kad į atnaujintus daugiabučius ir viešąsias erdves įdėję verslininkai savo investicijas susigrąžintų iš sutaupytos šilumos energijos. Namo gyventojai nebūtų apkraunami paskolomis ar įsipareigojimais bankams, tačiau privalėtų kurį laiką, tikėtina, bent 10 metų, mokėti tą pačią sumą, kurią dabar moka už šildymą, nors šildymo sąnaudos ir sumažėtų. Apšiltintuose namuose dėl sumažėjusių sąskaitų sutaupytos lėšos grįžtų investuotojui. Vilniaus savivaldybei atrodo, kad geriausias bandymų poligonas yra Žirmūnai. Pirmas demonstracinis renovacijos projektas buvo parengtas Žirmūnuose ir jo gyventojai prieš iš tiesų gavo išskirtines finansavimo sąlygas. Naujasis projektas irgi bręsta Žirmūnuose, trikampyje tarp Minties, Tuskulėnų bei Žirmūnų gatvių. Šiame kvartale yra 47 namai, o juose – 3658 butai. Didžiajai daliai namų netrukus sukaks 50 metų, tiek, kiek teoriškai numatytas jų tarnavimo laikas iki kapitalinio remonto. Jie iškilo 1965 – 1968 metais. Šį projektą koordinuojančios savivaldybės įmonės „Atnaujinkime miestą“ vadovas Kęstutis Nėnius tvirtino, kad savivaldybė parengiamųjų projekto darbų jau ėmėsi. Parengti Žirmūnų kvartalo energetinio naudingumo sertifikatai ir investiciniai planai, be to parengti tipiniai renovacijos projektai 16-ai namų, ir dar 18 namų jie rengiami. Tačiau pasakyti, kada darbai realiai būtų įgyvendinami K. Nėnius negalėjo. Nors planuojama kvartalą atnaujinti etapais, vis tiek nei etapo pradžios nei pabaigos terminai nėra nustatyti ir nesunku pasakyti, kodėl. Vilniaus savivaldybė neketina išradinėti dviračio – imtis prievartinės renovacijos, būstus atnaujinti už dyką ar kaip kitaip išjudinti procesą. Maža to, K. Nėniaus nuomone, JESSICA finansavimo modelis, kuris daugiabučiams renovuoti taikomas šiuo metu, yra per nelyg biurokratiškas ir nelankstus, todėl ir stringa. O tai reiškia, kad valdininkams vis tiek teks gauti daugiau nei pusės minėto kvartalo gyventojų sutikimą. Kad būtų renovuotas visas kvartalas, reikės daugiau nei 1800 butų savininkų pritarimo. Ir antra, dar sudėtingesnė, užduotis – rasti investuotoją. “Būtent surasti pinigų yra didžiausias rūpestis dabar. Yra užsienio kompanijų, kurios tikrai domisi mūsų projektu, bet susitarimų dar neesame pasiekę. Iš esmės nuo to priklauso porjekto pradžia. Kai galėsime ateiti pas gyventojus ir labai konkrečiai jiems pasakyti, kad tiek ir tiek metų, jie mokės tokią ir tokią sumą ir už tai gaus tokį namą ir tokią aplinką, manau, žmonėms bus lengviau apsispręsti“, – sakė K. Nėnius. Jis mano, kad JESSICA projekto vykdytojai per mažai dėmesio skyrė bendravimui su gyventojais. „Išleisti milijonai litų renovacijos viešinimui, bet tai daugiausia tik reklamos per televiziją. Už tuos pinigus būtų naudingiau pasamdyti būrį specialistų, kurie eitų per namus ir su gyventojais bendrautų asmeniškai. Manau, kad mes bandysime rinkti gyventojų parašus bendraudami su jais tiesiogiai“, – sakė K. Nėnius. Anot K. Nėniaus, gyventojus turėtų sudominti tai, kad visą projekto riziką ketina prisiimti savivaldybė. Gyventojams nereikėtų rūpintis nei projektais, nei finansavimu, nei priežiūra. Jie turėtų tik pritarti ir sumokėti, o po to džiaugtis, kad jų būstų vertė pakilo. Be to, tikimasi, kad įgyvendinant didžiulį projektą, jo kaina santykinai būtų mažesnė.

Per metus devynis kartus padaugėjo Lietuvos gyventojų, manančių, kad vienas svarbiausių būsto renovacijos motyvų yra sąžiningas ir lygiavertis kaimynų darbas siekiant savo namo atnaujinimo. V. Balkūnas

Per metus devynis kartus padaugėjo Lietuvos gyventojų, manančių, kad vienas svarbiausių būsto renovacijos motyvų yra sąžiningas ir lygiavertis kaimynų darbas siekiant savo namo atnaujinimo. Foto: V. Balkūnas

Savivaldybė jau atliko ir Žirmūnų kvartalo gyventojų apklausą. Buvo apklausti 500 vietinių gyventojų. Daugumos jų nuomone, svarbu, kad būtų atnaujintas ir namas, ir aplinka. Už tai pasisakė 315 žmonių. Tačiau tik trečdalis gyventojų be abejonės pritartų renovacijai, jeigu savivaldybė suteiktų finansinę paramą. Dauguma baiminasi, kad namų ir aplinkos atnaujinimas jiems gali reikšti papildomas išlaidas. „Atnaujinkime miestą“ duomenimis, Vilniuje nuo 2005 metų renovuoti tik 96 namai, iš jų tik 51 apšiltintos sienos. Renovuoti tą patį Žirmūnų kvartalą Vilniaus savivaldybė planavo ir 2010 metų vasarą. Tuomet buvo žadama, kad renovacija galėtų prasidėti 2011 pavasarį. Miestui vadovavo Vilius Navickas. Daugiabučių renovaciją skatina ne tik mąžtančios šildymo išlaidos ar valstybės teikiama parama, bet ir žmogiškieji faktoriai – namo bendrijos narių įsitraukimas į atnaujinimo darbus, iniciatyvumas ir bendruomeniškumas. Per metus devynis kartus padaugėjo Lietuvos gyventojų, manančių, kad vienas svarbiausių būsto renovacijos motyvų yra sąžiningas ir lygiavertis kaimynų darbas siekiant savo namo atnaujinimo, rodo „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas. „Spręsdami, ar renovuoti būstą, gyventojai vertina ne tik galimą šildymo sąnaudų sumažėjimą, bet ir namo bendruomenės įsitraukimą. 2011 m. sąžiningą ir lygiavertį kaimynų įsitraukimą kaip svarbiausią būsto atnaujinimo motyvą nurodė vos 1 procentas gyventojų. Šiais metais žmonių, kuriems svarbus kaimynų įsitraukimas sprendžiant būsto renovacijos klausimus, padaugėjo devynis kartus“, – teigė „Swedbank“ Skolinimo smulkiam verslui skyriaus projektų vadovė Edita Rimokaitytė. Gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad svarbiausias būsto renovacijos motyvas – sutaupyti pinigai šildymui. Mažesni mokesčiai už šildymą lemia beveik trečdalio (27 proc.) žmonių apsisprendimą pritarti daugiabučio atnaujinimui. Ketvirtadaliui gyventojų (24 proc.) svarbus valstybės teikiamos paramos dydis. Dar 16 proc. respondentų svarbu, kad po renovacijos padidėtų šildymo efektyvumas ir būtų taupoma energija. Lygindami praėjusių ir šių metų tyrimų duomenis, „Swedbank“ ekspertai pastebi, kad pagrindiniai renovacijos motyvai antrus metus išlieka tokie patys. „Tai yra suprantama, nes kas sezoną didėjančios sąskaitos už šildymą daugeliui žmonių jau tapo galvosūkiu. Noras jas sumažinti yra pagrindinis motyvas renovuoti būstą. Antrus metus finansuodami daugiabučių renovacijos projektus pagal programą „Jessica“ pastebime, kad žmonės daugiau domisi ir vertina renovacijos svarbą. Situaciją pagerino nuo šių metų pradžios nuo 15 iki 30 proc. padidėjusi valstybės parama energiją taupančioms priemonėms, taip pat iki 100 proc. dydžio padidėjusi teikiama kompensacija projekto parengimo, jo įgyvendinimo administracinėms bei statybos techninės priežiūros išlaidoms. Be to, finansavimo procesą palengvina ir socialiai remtiniems gyventojams numatytos kompensacijos, nes be jų savo lėšų neturintys žmonės negalėtų prisidėti prie namo atnaujinimo ir jis greičiausiai neįvyktų“, – sakė E. Rimokaitytė. Pasak E. Rimokaitytės, būsto renovacijos finansinių galimybių išsiaiškinimas gali padėti daugiabučių namų gyventojams greičiau apsispręsti ir efektyviau veikti. Banko specialistai visada pasiryžę atsakyti į finansinius klausimus, konsultuoti bendrijų vadovus ir narius, svarstančius galimybę renovuoti daugiabučius. Šiam procesui taip pat turi įtakos ir atnaujintuose namuose gyvenančių žmonių nuomonės bei atsiliepimai. „Atlikta apklausa parodė, kad asmeniniais ryšiais paremta informacija apie būsto atnaujinimą ir jo finansinius aspektus yra pati paveikiausia. 53 proc. žmonių teigia, kad jie labiausiai vertina renovuotuose daugiabučiuose namuose gyvenančių giminaičių, draugų ir pažįstamų atsiliepimus. 32 proc. gyventojų svarbi namo bendrijos pirmininko ar administratoriaus nuomonė, 30 proc. respondentų svarbūs kaimynų atsiliepimai. Tai tik patvirtina, kad bendravimas, dalinimasis patirtimi yra svarbiausi dalykai, kurie gali padėti žmonėms apsispręsti“, – teigė E. Rimokaitytė.

 

 

Vilniuje įgyvendintas pirmasis per krizę „užšaldytas“ NT projektas

Ekonomika.lt 2012-03-26 13:04 Vilniuje, Žirmūnų mikrorajone, įgyvendintas pirmasis iš sunkmečiu pradėtų ir sustabdytų nekilnojamo turto projektų. Bendrovė „MG Valda“, prieš pusantrų metų varžytinėse iš bankrutavusios UAB „Atkirta“ įsigijusi nebaigtą statyti devynių aukštų daugiabutį, pavertė jį naujaisiais „Žirmūnų namais“. Naujajame daugiabutyje jau parduota beveik 90 proc. butų.

Įgyvendintas pirmasis per sunkmetį užšaldytas daugiabučio statybos Žirmūnuose projektas

Įgyvendintas pirmasis per sunkmetį užšaldytas daugiabučio statybos Žirmūnuose projektas

Anot Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus Valdo Klimantavičiaus, prieš keletą metų sostinėje aktyviai vykusios statybos per krizę paliko ne vieną „įstrigusį“ projektą. „Vilniuje iki šiol netrūksta pastatų „vaiduoklių“, bet džiugu, jog matydami po truputį atsigaunančią nekilnojamo turto ir statybų rinką, plėtotojai imasi žingsnių tokius objektus užbaigti ar statyti naujus“, – sakė V. Klimantavičius. Susiję straipsniai Du trečdaliai gyventojų nepritaria VAE statybai Kinijoje krizės nebus, kol kas Butų kainos Vilniuje išaugo 1,2 proc. TVF: euro zonos krizė gali pakirsti Kinijos ekonomikos augimą Britanijoje siūloma apmokestinti nekilnojamąjį turtą Žirmūnų seniūnė Ona Suncovienė pastebėjo, jog nebaigto statyti daugiabučio Žirmūnuose griaučiai miestą „puošė“ beveik dvejus metus. „Tokioje geroje sostinės vietoje stūksoję griuvėsiai nekėlė estetinio pasitenkinimo, greičiau – įvairių keblumų. Tad dabar daugiabučio atgimimą vertiname kaip nedidelį stebuklą. Žirmūnų bendruomenė yra ypač patenkinta sutvarkyta infrastruktūra, pavyzdžiui, senas šaligatvis buvo pakeistas nauju“, – teigė ji. Pasak O. Suncovienės, nieko stebėtino, jog naujasis daugiabutis netruko rasti savo pirkėjus. „Graži aplinka, netoli miesto centras ir čia pat esantys žalieji plotai vilioja ne vieną. Apskritai pastebėjome, jog mikrorajone, kaip ir visame mieste, statybos po truputį vėl juda, o tai teikia gerų vilčių“, – sakė Žirmūnų seniūnė. Skaityti daugiau: Ekonomika.LT

 

Gitenis Umbrasas. Reikia įsiklausyti į vietą

   2009 m. rugsėjo 15 d. Tuskulėnų rimties parko kolumbariume visuomenei pristatyta dailininko Gitenio Umbraso mozaika „Trejybė“.

Rugsėjo 14 d. viena pati einu į aidžią erdvę – į ratą, juosiamą sienos su nukankintųjų palaikais ir grindyse įmontuotų šviestuvų. Apie sieną grėsmingai skrieja žingsnių aidas – regis, sunkūs žingsniai veja vieni kitus. Centre sustoju. Tarkšt – durys, ar erdvė, užsiveria. Pakeliu akis į „dangų“.

„Trejybė“ neakina, nestulbina, nedžiugina ir neliūdina. Matai tik ritmingą sparnų ribuliavimą. Lyg tikrovišką, nes akimirksniu įtiki. Lyg idealų ar idealizuotą, nes nenori atplėšti akių. Sunyksta mintys apie formas, spalvas, meninę vertę. Ramu ir gera… Taip ramu, kad kyla grėsmė užsimiršti, ko atėjau. Žengiu iš šio rato ir, už sienos susiradusi Gitenį Umbrasą, labai realistiškai klausiu: Ką tik baigtoji „Trejybė” yra vienas iš projekto bolševikinio teroro aukoms įamžinti darbų? Kokie buvo kiti darbai?

Gytenis Umbrasas. "Trejybė" Tuskulėnų kolumbariume

Gytenis Umbrasas. „Trejybė“ Tuskulėnų kolumbariume

1996 m. buvo paskelbtas memorialo bolševikinio teroro aukoms atminti Tuskulėnų dvaro teritorijoje konkursas. Laimėjo mūsų – architektų Vytauto Čekanausko, Algirdo Umbraso, Linos Masliukienės, dailininkų Gedimino Karaliaus ir Gitenio Umbraso – projektas. 1998 m., sumaniau buvusios gestapo ir KGB būstinės cokolyje iškalti sušaudytųjų pavardes, vardus ir gyvenimo metus. Grąžinus Taurakalniui senąjį pavadinimą – Pamėnkalnis, norėjosi prakalbinti jo papėdėje esantį pastatą. Norėjosi, kad jis bylotų apie to meto įvykius. Siūliau iškalti ir gestapo sušaudytųjų pavardes, bet buvo apsiribota bolševikiniu teroru. Dar norėjome grindinį aplink pastatą iškloti trinkelėmis ąžuolo lapų arba eglišakių motyvais – tai būtų tarsi vainikas aplink pavardes; pastato timpane, kur anksčiau buvo balandžių nutupėtas LSSR herbas, sukurti „Sopulingosios-spindulingosios“ horeljefą. Pritarimas buvo, o užsakymo – ne. Tuskulėnų projekto įgyvendinimas truko trylika metų. 2000 m. KGB pastato granitinėse plokštėse iškaltos sušaudytųjų pavardės. 2004 m. Tuskulėnų parke pastatytas kolumbariumas. 2009 m. įrengtas kolumbariumo interjeras, sukurta mozaika „Trejybė“. Per tą laiką keitėsi valdžios, finansavimas, kūrybinę grupę papildė architektai Marius Šaliamoras ir Juras Balkevičius.

Pasirengimas darbui truko ilgiau nei pats darbas?

Darbas, palyginti su įstaigų lankymu, buvo malonumas.

Dabar ir viena, ir kita beveik baigta. Kas toliau?

Didelė darbo dalis baigta. Gediminas Karalius dar rengia eksterjero plastinį sprendimą virš kolumbariumo. Norėčiau sukurti vitražą ar bent jau matinį stiklą įdėti į kolumbariumo viršuje esantį langą – kad pridengtų metalines konstrukcijas. O šiaip reikėtų tvarkyti aplinką. Garažų turėtų nelikti. Ir teniso kortai ardo parko struktūrą.

Dabar dvarelis ir kolumbariumas atiduoti administruoti Genocido ir rezistencijos centrui – jis spręs, kas toliau bus. Norėtųsi, kad kolumbariume kartais vyktų sakralinės muzikos vakarai, katalikiškos apeigos, gal ilgainiui ir kitų konfesijų Bažnyčios Tėvai prisidėtų. Norėčiau, kad objektas būtų gyvas. Bet kol kas nenumatytas net ir nuolatinis kolumbariumo lankymas.  Visą straipsnį galite perskaityti:  Bernardinai.lt Interneto dienraštis Bernardinai.lt

Vilniuje – pirmas šalyje paplūdimio tinklinio aikštynas po stogu.

Paplūdimio tinklinio aikštė po stogu

Paplūdimio tinklinio aikštė po stogu

   Sostinės paplūdimio tinklinio meistrai nuo šiol galės treniruotis ištisus metus. Buvusio sandėlio patalpose tinklinio entuziastai įrengė pirmą Lietuvoje uždarą paplūdimio tinklinio aikštyną. 200 tūkst. litų kainavusios dvi smėlio aikštelės po stogu įrengtos privačiomis lėšomis. „Tokias sporto bazes turėtų statyti valstybė, bet Lietuva yra Lietuva,  todėl iniciatyvos ėmėmės patys“, – DELFI teigė aikštyną prižiūrinčio sporto klubo „Auksma“ pirmininkas Marius Vasiliauskas. Praėjusį savaitgalį Žirmūnuose įsikūrusiose aikštelėse vyko pirmos mėgėjų varžybos.  Oficialus aikštyno atidarymas bus pažymėtas tarptautiniu turnyru, kurį planuojama surengti gruodį. Pasak daugkartinio Lietuvos paplūdimio tinklinio čempiono ir trenerio M. Vasiliausko,  dieną uždarose aikštelėse treniruosis aukšto meistriškumo sportininkai, o vakarais ant smėlio galės sportuoti žaidimo mėgėjai. „Manau, sumanymas pasiteisins šimtu procentu, nes šių aikštelių paskirtis – ruošti geriausius Lietuvos tinklininkus Europos ir pasaulio čempionatams. Ir tą būtina daryti visus metus“, – pažymėjo M. Vasiliauskas.

www.DELFI.lt

Sostinėje daugiabučiai bus atnaujinami kvartalais

ELTA ir lrytas.lt inf.
2010-06-16 14:30
Žirmūnai, renovacija vykdoma bene sparčiausiai

Žirmūnuose renovacija vykdoma sparčiai

Sostinės daugiabučiai bus atnaujinami kompleksiškai kvartalais – tai numato nauja Vilniaus miesto savivaldybės programa. Optimistiniais skaičiavimais, kompleksinis atnaujinimas turėtų prasidėti jau kitų metų pavasarį. Teigiama, kad gyventojams nereikės mokėti už techninius projektus, leidimus statybai, energetinius sertifikatus ir investicijų planą – juos parengs ir finansuos savivaldybė. Tokiu būdu tikimasi renovuoti nuo 50 iki 300 daugiabučių namų per metus. Vilniaus meras Vilius Navickas sako, kad jau kitų metų sausio-vasario mėnesiais numatoma įteikti 40-50-čiai daugiabučių namų bendrijų techninius, šilumos, renovacijos projektus ir leidimus statybai. „Prieš mėnesį pateikėme Vyriausybei priemonių paketą, ir Vyriausybė labai palankiai jį priėmė. Artimiausiu metu Vilniaus miesto savivaldybė galės tapti aktyvia šio projekto dalyve“, – kalbėjo meras. Sostinės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Nėnius sako, kad ankstesnė daugiabučių renovacija Vilniaus mieste sustojo dėl nuolat kaitaliotų finansavimo sąlygų. „Buvo daug norinčių renovuotis, tačiau jie buvo surikiuoti į ilgą eilę laukti valstybės paramos pinigų. Mes gavome tarptautinių Europos Sąjungos lėšų – šiuo metu įkurtas atsinaujinantis fondas su beveik milijardu litų, tačiau iki šiol vyko derybos su bankais, kurie turėtų skirstyti tuos pinigus. (…) Šis modelis užtikrintų ilgalaikes ir stabilias finansavimo sąlygas, ir tikrai tų pinigų neturėtų pritrūkti, nes tas fondas yra atsinaujinantis ir turėtų būti papildomas iš mokesčių, gautų iš renovacijos projektų, valstybės biudžeto ir tarptautinių šaltinių“, – kalbėjo K.Nėnius. Pasak jo, šiuo metu sostinėje įgyvendinami 46 investiciniai projektai, daugelis jų renovaciją baigs šiemet. Atlikta stambiaplokščių namų studija, parengti tipiniai projektai, pagal kuriuos galima atnaujinti apie 600 namų. Beje, naujoji programa neužkirsianti kelio ir tolesnio pavienių namų atnaujinimo iniciatyvai. Pirmasis atnaujintinas kvartalas Vilniuje numatomas Žirmūnuose – tarp Žirmūnų, Minties ir Tuskulėnų gatvių. Šis kvartalas, pasak K.Nėniaus, pasirinktas kaip vienas iš seniausių sostinės centre, čia esantys 52 stambiaplokščiai namai yra labai nusidėvėję, juose gyvena 6-10 tūkst. žmonių. Tikimasi, kad geri renovacijos pavyzdžiai paskatins ir kitus namus bei jų kvartalus imtis atnaujinimo darbų, o savivaldybė padėsianti parengti projektus ir padengti jų išlaidas. Skaičiuojama, kad parengti vieno namo renovacijos projektą kainuoja apie 50 tūkst. Lt, o renovuojant visą kvartalą – 10-13 tūkst. Lt, juolab žmogui projekto parengimas visai nekainuotų, nes pusę išlaidų dengtų savivaldybė, kitą pusę – valstybė. Šiuo metu svarbiausia esą įtikinti gyventojus dalyvauti atnaujinimo procese. „Nemažos lėšos gautos iš ES viešiesiems ryšiams, ir kol kas jos naudojamos bendrai agitacijai, o mes norėtume gauti lėšų darbui su konkrečiomis bendruomenėmis, nes reikės samdyti žmones pardavimui savivaldybės parengtų projektų. Pokalbiai akis į akį duoda daug didesnę naudą – ciklas nuo pirmojo bendrijos susirinkimo, jeigu teisingai pateikiama informacija, siekia dvejus metus iki renovacijos pradžios“, – kalbėjo K.Nėnius. Vilniaus valdžia teigia, kad dabar geras laikas pradėti renovaciją, nes perpus sumažėjusios statybos ir remonto kainos. Vieno kvadratinio metro renovacijos kaina, renovuojant vieną namą, siekia pusę tūkstančio litų, renovuojant kvartalą – 250-300 Lt už kv. metrą.

EXTERUS spalvos puošia Vilnių

Dažome EXTERUS spalvomis

Dažome EXTERUS spalvomis

EXTERUS ir Tarptautinės jaunimo organizacijos JCI atstovybė Lietuvoje ir Vilniaus padalinys „JCI Sostinė“ kartu su Vilniaus miesto Žirmūnų seniūnija pakvietė miesto gyventojus į projektą „Spalvotas gyvenimas“, kurio metu Vilniaus miesto Žirmūnų seniūnijos skverelyje seniūnijos gyventojai bei svečiai perdažė ir išmargino net 30 suoliukų su Exterus dažais.

Dažome EXTERUS spalvomis

Dažome EXTERUS spalvomis

Kiekvienas trokštame gyventi gražesniame ir linksmesniame pasaulyje daugybės šypsenų apsuptyje. Jau antri metai iš eilės tarptautinė jaunimo organizacija JCI, jos atstovybė Lietuvoje ir Vilniaus padalinys „JCI Sostinė“ pakvietė miesto gyventojus į projektą „Spalvotas gyvenimas“.

Dažome EXTERUS spalvomis

Dažome EXTERUS spalvomis

„Spalvotas gyvenimas“ – tai projektas, siekiantis praskaidrinti miestiečių nuotaiką bei suteikti gyvumo viešosioms erdvėms. Rugpjūčio 16 d., ketvirtadienio vakarą Žirmūnuose, skvere prie Rinktinės ir Šeimyniškių gatvių sankryžos buvo perdažyti ir išmarginti 30 suoliukų.

„JCI Sostinės“ nariai, Žirmūnų seniūnijos atstovai, rėmėjų „Exterus“ atstovai, o svarbiausia, Žirmūnų gyventojai, vaikai, jaunimas ir net seneliai – visi savo idėjomis, piešiniais ir šypsenomis papuošė suoliukus. Dažyme dalyvavo net 70 žmonių!

Dažome EXTERUS spalvomis

Dažome EXTERUS spalvomis

Dažome EXTERUS spalvomis

Dažome EXTERUS spalvomis

Smagu buvo stebėti besišypsančius veidus ir užsidegimą dažyti, dažyti, dažyti netgi pasibaigus projektui… Kiekvienas naujai atgimęs suoliukas buvo įvertintas garsiais plojimais ir šūkiais „ačiū“. Gražiausių suoliukų šedevrų autoriai buvo įvertinti ir paskaninti „Sostinės“ šokoladiniais saldainiais, o vaikai paskatinti Vilniaus miesto savivaldybės dovanėlėmis!

Dažome EXTERUS spalvomis

Dažome EXTERUS spalvomis

Renginį vainikavęs didžiulis šakotis buvo sudorotas per akimirką. Taigi galima drąsiai teigti, kad projektas sėkmingas nepaisant to, kad daugeliui teko tyčia ar netyčia išsitepti įvairiaspalviais dažais. Žodžiais visko neišpasakosi, – nuotraukos kalba už save…

Dažome EXTERUS spalvomis

Dažome EXTERUS spalvomis

Projekto organizatoriai „JCI Sostinė“ dėkoja „Exterus“ už padovanotus dažus,  Žirmūnų seniūnei Onai Suncovienei už pagalbą organizuojant projektą ir, svarbiausia, visiems dalyviams! Turėdami laisvą minutę užsukite į Žirmūnų skverą, pasivaikščiodami pasigrožėkite suoliukais – juk jie vienetiniai!