Siunčiu tau nuotraukas Žirmūnų pageltusiais kraštais, deja…
Štai stadionas, Sporto rūmai, o štai ir valtis Neryje.
Žiūrėk, ten stovi Šilo tiltas, tartum Heraklis išdidus,
šlaitai, piliakalniais pavirtę, ten paukščiai suka dar lizdus.

Žirmūnų paukšti, lakštingalėle,
man pagiedoki kartu su vėju,
čia mano gatvė, čia mano kiemas,
čia mano medžiai, jaunystės dienos.

O štai ir senas restoranas, tarsi nutrūkusiam kine,
jame jau niekas negyvena, tik vėjas blaškos fontane.
Dar pagiedoki ryto paukšti, ir iš Žirmūnų neišskrisk,
tavęs mes laukiam, kviečiam, šaukiam, lakštingalėle, pasilik.

Žirmūnų paukšti, lakštingalėle,
man pagiedoki kartu su vėju,
čia mano gatvė, čia mano kiemas,
čia mano medžiai, jaunystės dienos.

Siunčiu tau nuotraukas Žirmūnų juodai baltas, baltai juodas,
štai Tuskulėnų dvaro rūmai ir jų istorija sena.
Kai vakaras Nery nuskęsta, Žirmūnai slepiasi rūke,
Tie nespalvotų juostų raštai man susipynė širdyje.

Onutė Suncovienė